Karantino įtaka vyresnio amžiaus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai

2020 metų pradžioje  kilusi Covid-19 pandemija sukėlė daug naujų iššūkių šių laikų visuomenei. Viena iš pagrindinių priemonių apsisaugant nuo ligos plitimo ir užsikrėtimų yra kontaktų ribojimas ir izoliacija. Dėl šios priežasties daugelis valstybių nacionaliniu mastu įvedė karantiną, t.y. judėjimo laisvės arba socialinio kontakto apribojimą.

Nors daugeliui Covid-19 liga pasireiškia lengva forma ar net asimptomine forma [1], vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems lėtinių ligų (cukrinį diabetą, nutukimą, hipertenziją, kvėpavimo sistemos ligas) ši liga gali pasireikšti sunkia forma, [2, 3] plaučių uždegimu, kvėpavimo nepakankamumu, inkstų nepakankamumu, sepsiu, sepsiniu šoku, mirtimi [4]. Mirtingumas dėl Covid-19 ligos taip pat tiesiogiai susijęs su amžiumi ir 80 mečių tarpe siekia 14,8 proc. , kai tuo tarpu jaunesnių nei 40 metų tik 0,2 proc. [5]. Taigi vyresnio amžiaus  žmonės tapo labiausiai pažeidžiama šio viruso visuomenės grupe, reikalaujanti ypatingų apsaugos priemonių. Izoliacija, kontaktų ribojimas padeda išvengti apsikrėtimo, tačiau turi neigiamų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai.

Kaip senjorams palaikyti fizinį aktyvumą

Fizinė sveikata tiesiogiai susijusi su fiziniu aktyvumu, kuris karantino metu deja mažėja [6] Apribojus socialinius kontaktus, vyresnio amžiaus žmonės nedalyvauja įprastose socialinėse veiklose, sumažina net minimaliausią judrumą. O fizinis neaktyvumas savo ruožtu yra ketvirta pagal didį mirtingumo priežastis ir pagrindinis neįgalumo veiksnys. [7]

Didinant ir palaikant fizinį aktyvumą svarbu žmogų motyvuoti, paaiškinti fizinio aktyvumo svarbą, įvardinti teigiamą fizinio aktyvumo poveikį.  Nes motyvuoti, siekiantys tikslų žmonės labiau linkę savimi rūpintis.

Kitas žingsnis – pasirinkti tinkamus fizinius pratimus, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Vyresnio amžiaus žmogus gali tęsti socialinėse įstaigose ar sveikatos įstaigose išmoktus pratimus ar pradėti mankštintis pasitelkiant įvairias programėles, platformas skirtas vyresnio amžiaus žmonių fiziniam aktyvumui. Pratimai gali būti surašyti bukletėlių ar kortelių pavidalu. Taip vyresniems  žmonėms palengvinant įsiminimą bei pratimų atlikimą. Bent jau pirmuosius užsiėmimus patartina stebėti, kad žmogus nesusižeistų, pratimus atliktų teisingai.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos

Daugelis pasaulinių sveikatos organizacijų yra paruošusios fizinio aktyvumo rekomendacijas, karantino metu. Pavyzdžiui Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvių aerobinių užsiėmimų.[8]

Taip pat rekomenduojama į tarpus tarp aerobinių užsiėmimų įterpti kelis  pasipriešinimo, pusiausvyros užsiėmimus [9]. Pratimams galima išnaudoti turimus namų rekvizitus: aerobinius pratimus gali pakeisti paprastas vaikščiojimas namie, šokiai, pasipriešinimo – jėgos pratimams galima panaudoti kėdės kėlimą, pritūpimus su kėde, ryžių dėžučių ar vandens buteliukų kėlimą. Pusiausvyrai lavinti gali užtekti ėjimo ant kulnų ar tiesia linija [9]

Taip, pat svarbu prisiminti, kad karantino metu nedraudžiama išeiti į lauką, tad trumpi pasivaikščiojimai lauke yra rekomenduojami. Pagrindinė taisyklė, kad net minimaliausias fizinis aktyvumas yra žymiai geriau nei jokio aktyvumo.

Higienos reikalavimų svarba

Fizinę sveikatą palaikant svarbu laikytis bendrų higienos reikalavimų: kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažno rankų plovimo, atstumo laikymosi. Reikia palaikyti švarą namuose, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Daugelis informacijos pateikiama elektroninėje erdvėje, brošiūrų formoje, tačiau didesnį poveikį turi artimųjų, medicinos personalo pamokymai, paaiškinimai. Tokia informacija būna įtaigesnė.

Ypatingą grupę žmonių sudaro demencija sergantys senjorai. Jiems yra ypatingai sunku laikytis higienos reikalavimų, juos labiau gąsdina kaukių dėvėjimas, izoliacija, įvairios baimės. Todėl jų priežiūrai reikia didesnio giminaičių ar medicinos, socialinių darbuotojų įsitraukimo.

Medikamentai ir COVID-19 simptomai

Giminaičiai ar vyresnio amžiaus žmonių prižiūrėtojai turi užtikrinti teisingą medikamentų vartojimą. Patartina vaistus sudėlioti į specialias dėžutes kelioms dienoms į priekį. Vaistų turėti bent keliems mėnesiams, planuoti vizitus pas gydytojus. Nejudrumas, nuolatinis buvimas namuose didina sarkopenijos dydį [10], vitamino D stoką. Tad pravartu pagalvoti apie kalcio ir vitamino D papildų vartojimą. Kelios studijos parodė, kad Vitamino D trūkumas susijęs su sunkesnėmis Covid-19 ligos formomis [11].

Tiek senjorui, tiek jo artimajam reikia žinoti Covid-19 ligos simptomus. Būtina suprasti, kad vyresniame amžiuje ligos gali pasireikšti nespecifiniais simptomais, kaip sąmonės būklės pasikeitimas, bendras silpnumas. Reikia turėti planą, ką daryti pablogėjus senjoro sveikatai, žinoti kontaktus telemedicinos paslaugoms ar skubios pagalbos telefonus. Pageidautina turėti kelis bendravimo su artimuojų būdus (telefonas, kompiuteris, planšetė), ir susisiekti bent kelis kartus per dieną, jei vyresnio amžiaus žmonės gyvena savarankiškai.

Poveikis psichikos sveikatai

Kita didelė karantino nepageidaujamo poveikio pusė – tai poveikis psichinei sveikatai. Daugelis mokslinių tyrimų nustatė didėjantį depresijos, nerimo, streso lygį karantino metu. Rizika užsikrėsti mirtina Covid-19 liga gali sukelti baimės, nerimo jausmą, ir net socialinę izoliaciją [12]. Izoliacijos poveikis mažinamas pasitelkiant internetines, telefonines programėles, jungiamasi prie socialinių tinklų, įvairių socialinių grupių, taip mažinamas vienišumo jausmas, nuobodulys. [8]

Rekomenduojama eiti miegoti, valgyti sveiką subalansuotą maistą tuo pačiu metu vengti alkoholio ir rūkymo. Reikia praleisti kuo mažiau laiko prie televizijos, riboti nepatvirtintos, neigiamos informacijos kiekį. Informacija skirta vyresniems žmonėms turi būti paprasta, kartojama dažnai ir pateikiama senjorams  pritaikytais būdais, įrenginiais. Namų ruošos darbai ir sodininkystė taip pat mažina nuobodulio, streso lygį. Pažinimo funkcijoms gerinti reikia nepamiršti knygų, laikraščių skaitymo, įvairių žaidimų senjorams skirtose internetinėse platformose, dėlionių.

Informaciją parengė gyd. Raimondas Bikulčius

Literatūros sąrašas:

1. Gao Z., Xu Y., Sun C., Wang X., Guo Y., Qiu S., Ma K. A systematic review of asymptomatic infections with COVID-19. J. Microbiol. Immunol. Infect. 2020;
2. Wu C., Chen X., Cai Y., Xia J., Zhou X., Xu S., Huang H., Zhang L., Zhou X., Du C., Zhang Y., Song J., Wang S., Chao Y., Yang Z., Xu J., Zhou X., Chen D., Xiong W., Xu L., Zhou F., Jiang J., Bai C., Zheng J., Song Y. Risk factors associated with acute respiratory distress syndrome and death in patients with coronavirus disease 2019 pneumonia in Wuhan, China. JAMA Intern. Med. 2020
3. Zhou F., Yu T., Du R., Fan G., Liu Y., Liu Z., Xiang J., Wang Y., Song B., Gu X., Guan L., Wei Y., Li H., Wu X., Xu J., Tu S., Zhang Y., Chen H., Cao B. Clinical course and risk factors for mortality of adult inpatients with COVID-19 in Wuhan, China: a retrospective cohort study. Lancet. 2020;395:1054–1062.
4. https://sam.lrv.lt/lt/koronavirusas/duk-covid-19/kokie-covid-19-simptomai-ir-gydymas
5. Novel Coronavirus Pneumonia Emergency Response Epidemiology Team. The epidemiological characteristics of an outbreak of 2019 novel coronavirus diseases (COVID-19) in China. Zhonghua Liu Xing Bing Xue Za Zhi. 2020;41:145–151.
6. Luc Goerhals, Nathalie Barth, Jessica Guyot, David Hupin, Thomas, Celarier, Bienvenu Bongue. Impact of Home Quarantine on Physical Activity Among Older Adults Living at Home During the COVID-19 Pandemic: Qualitative Interview Study .JMIR Aging. 2020 May 7;3(1):e19007.
7. Gomes M, Figueiredo D, Teixeira L, Poveda V, Paúl Constança, Santos-Silva A, Costa E. Physical inactivity among older adults across Europe based on the SHARE database. Age Ageing. 2017 Jan 20;46(1):71–77.
8. W. Sepulveda-loyola, I. Rodriguez-Sanchez, P. Perez-Rodriguez, F. Ganz, R. Rorralba, D.V. Oliveira, I. Rodriguez-Manas. Impact of social isolation due to covid-19 on health in older people: mental and physical effects and recommendations.  J Nutr Health Aging. 2020;24(9):938-947
9. David Jimenez-Pavon, Ana Carbonell-Baeza, Carl J. Lavie.  Physical exercise as therapy to fight against the mental and physical consequences of COVID-19 quarantine: Special focus in older people. Prog Cardiovasc Dis. 2020 May-June; 63(3): 386–388.
10. Pei-yu Wang, Yin Li, Qin Wang. Sarcopenia: An underlying treatment target during the COVID-19 pandemic.. Nutrition. 2021 Apr; 84: 111104. Published online 2020 Dec 5..
11. Vitamin D deficiency as a predictor of poor prognosis in patients with acute respiratory failure due to COVID-19.  G. E. Carpagnano, V. Di Lecce, V. N. Quaranta, A. Zito, E. Buonamico, E. Capozza, A. Palumbo, G. Di Gioia, V. N. Valerio, O. Resta.  J Endocrinol Invest. 2020 Aug 9 : 1–7.
12. Mertens G., Gerritsen L., Duijndam S., Salemink E., Engelhard I.M. Fear of the coronavirus (COVID-19): predictors in an online study conducted in March 2020. J Anxiety Disord. 2020;
13. Muh-Yong Yen, Jonathan Schwartz, Chwan-Chuen King, Chung-Ming Lee, Po-Ren Hsueh. Recommendations for protecting against and mitigating the COVID-19 pandemic in long-term care facilities. J Microbiol Immunol Infect. 2020 Jun; 53(3): 447–453.