I-IV 9:00-19:00, V 9:00-18:00

+370 663 00 000

Pirmieji demencijos požymiai: kaip juos atpažinti ir suprasti

2024 10 07

Kasmet visame pasaulyje užregistruojama apie 10 milijonų naujų demencijos atvejų. Kitaip tariant, kas 3 sekundes kažkas išgirsta šią gąsdinančią diagnozę – ne išimtis ir Lietuva. Kartais manoma, kad demencija yra natūrali senėjimo proceso dalis, todėl pastebėtus ankstyvuosius požymius žmonės linkę ignoruoti. Visgi taip elgtis nederėtų, nes, laiku nediagnozavus, užkertamas kelias į operatyvų simptomų gydymą, emocinę pagalbą, o kartu ir pasunkėja su liga susijusių sprendimų priėmimas.

Kas yra demencija?

Demencija iš tiesų yra ne viena konkreti liga, bet simptomų rinkinys. Šie simptomai atsiranda dėl smegenų pažeidimų ir gali skirtis, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies.

Demencija laikui bėgant progresuoja, o smegenų pažeidimai, deja, yra negrįžtami. Juos sukelia tokios ligos kaip Alzheimeris (tai – dažniausia demencijos priežastis), kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais ar frontotemporalinė demencija.

Kiekvienas iš šių demencijos tipų „atakuoja“ vis kitą smegenų dalį. Pasitaiko ir mišrios demencijos atvejų, kai paveikiamos kelios smegenų dalys vienu metu.

11 pirmųjų demencijos požymių

Pirmieji demencijos simptomai dažniausiai išryškėja kasdienybėje. Nors skirtingi demencijos tipai pasireiškia skirtingai, tačiau ankstyvųjų simptomų sąrašas tinka praktiškai visiems tipams.

Atminties praradimas, veikiantis kasdienį gyvenimą

Kažką pamiršti yra visiškai normalu net ir sveikiems žmonėms. Tačiau jeigu užmaršumas pasidaro tiek dažnas, kad ima neigiamai veikti kasdienį gyvenimą, reikėtų susirūpinti.

Paprastai demencija sergantis žmogus sunkiau prisimena arba visiškai pamiršta informaciją, kurią sužinojo neseniai. Prieš kelis mėnesius ar net kelis dešimtmečius nutikusius įvykius, tuo tarpu, toks žmogus gali prisiminti su visomis detalėmis.

Apie prastėjančią atmintį signalizuoja ir kelis kartus užduodamas tas pats klausimas arba sunkiai prisimenami namuose esančių daiktų pavadinimai.

Sunkumai planavimo ar problemų sprendimo srityje

Šį simptomą, priklausomai nuo to, su kokiomis gyvenimiškomis situacijomis susiduriate, gali būti kiek sunkiau pastebėti. Tačiau jeigu žmogui darosi sunku sukurti ir laikytis kokio nors konkretaus plano, tai gali signalizuoti apie ankstyvąją demenciją.

Pavyzdžiui, žmogui, patiriančiam demencijos simptomus, susiplanuoti kelių patiekalų šventinę vakarienę, nupirkti visus reikiamus produktus jai ir pagaminti visus patiekalus taip, kaip buvo suplanuota, gali būti iššūkis.

Be to, jeigu pastebite, kad anksčiau drąsiai ir ryžtingai besielgęs žmogus, iškilus problemai nebūdingai sutrinka ir nebežino, ką daryti, taip pat reikėtų suklusti.

Laiko ir vietos suvokimo sutrikimai

Šie sutrikimai gali pasireikšti pasimetimu tarp savaitės dienų, negebėjimu atsekti, kuri dabar mėnesio diena arba prieš kiek laiko įvyko koks nors dalykas. Demencijai labiau progresavus, žmogus gali jaustis sugrįžęs į kokį nors praeitą savo gyvenimo laikotarpį.

Demenciją taip pat gali signalizuoti suprastėjusi orientacija erdvėje. Tą rodo ne tik kelio į namus neradimas, grįžtant iš parduotuvės, į kurią eita daugybę kartų, bet ir bendrai pasikeitęs atstumo suvokimas. Pavyzdžiui, žmogus gali nepataikyti ant stalo padėti puodelį arba ims dažniau užkliūti už daiktų namuose.

Problemos suprantant vizualinius signalus

Mus supantis pasaulis ir žmonių sukurti įvairūs žymėjimai yra vizualiniai signalai, kuriuos smegenys turi apdoroti. Ar atkreipėte dėmesį, kiek įvairių ženklų žymi mūsų kelius, pastatus, parduotuvių išėjimus, buities prietaisus ir pan. Demencijos simptomus patiriančiam žmogui suprasti šiuos vizualinius signalus tampa sudėtinga.

Beje, skaičiai taip pat patenka į vizualinių signalų kategoriją. Tad jeigu pastebite, kad jūsų artimajam darosi sunku perprasti kainas parduotuvėje, teisingai nurašyti skaitiklių parodymus ar atlikti matematinius veiksmus, reikėtų susirūpinti.

Problemos kalbant ar rašant žodžius

Visiems mums pasitaiko situacijų, kada nepavyksta rasti tinkamo žodžio ar išsireiškimo. Tačiau jeigu tokios situacijos kartojasi nuolat arba jeigu pastebite, kad jūsų artimojo sakinių struktūra tampa neaiški ir ne visuomet galima suprasti, kas turėta mintyje, nepraleiskite to pro akis.

Jeigu su vyresnio amžiaus artimuoju susirašinėjate SMS žinutėmis ar pokalbių programėlėse, atkreipkite dėmesį į pakitimus sakinių struktūroje, naudojamose frazėse ir terminuose. Taip pat nepamirškite, kad nebūtinai jums bus sunku suprasti, kas sakoma, bet gali būti ir atvirkščiai –  jūsų artimasis nesupras, ką sakote jūs.

Daiktų pametimas ir negalėjimas atsekti, kur jie buvo palikti

Kaip ir su daugeliu šio sąrašo simptomų, taip ir dažnas daiktų pametimas nebūtinai gali būti demencijos požymis. Pamesti piniginę, raktus ar kitą mažiau svarbų daiktą gali pasitaikyti kiekvienam iš mūsų.

Tačiau nerimą turėtų kelti ne tiek pats daiktų pametimo faktas, kiek „pamestų“ daiktų atsiradimas netikėtose vietose. Pavyzdžiui, raktai atsiranda cukrinėje arba batai – šaldytuve.

Suprastėjęs sprendimų priėmimas

Analizuojant šį simptomą, dėmesį turime atkreipti į paprastus kasdienius veiksmus. Pavyzdžiui, ar jūsų artimasis geba įvertinti oro sąlygas ir išsirinkti tinkamus drabužius. Ar gali teisingai nuspręsti, kas parduotuvėje yra brangu, o kas – su akcija.

Dar vienas rimtas signalas yra suprastėjęs rizikos ir pavojaus vertinimas. Pavyzdžiui, galbūt jūsų artimasis staiga nusprendžia kirsti judrią gatvę, nesulaukęs žalio šviesoforo signalo. Arba, įsipjovęs pirštą, neįvertina užsikrėtimo pavojaus ir, tinkamai neaprišęs žaizdos, keliauja į daržą ravėti piktžolių. Tokie nutikimai jau gali signalizuoti apie demenciją.

Atsitraukimas nuo darbo ar socialinės veiklos

Jeigu jūsų artimasis praranda susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė džiaugsmą, arba jeigu šios veiklos imasi tik atskirai paragintas, tai irgi gali būti vienas iš demencijos signalų.

Nebeskiriamas dėmesys namų ruošai, nebevykdomi darbiniai įsipareigojimai ir nebededamos pastangos palaikyti socialinius ryšius gali būti ir depresijos požymiai. Tačiau abiem atvejais, tiek įtarus demenciją, tiek depresiją, reikėtų kreiptis į specialistus.

Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai

Kadangi nuotaikos svyravimus jaučiame visi, identifikuoti šį simptomą kaip ankstyvą demencijos signalą yra sudėtinga. Tačiau su demencija labiau siejamos tokios emocijos kaip sumišimas, nepagrįsta baimė, įtarumas ar uždarumas, kurias daugelis sveikų žmonių patiria ne taip ir dažnai.

Demencijos signalu gali būti ir padidėjęs emocionalumas, kuomet žmogus greitai apsiverkia arba nusimena be akivaizdžios priežasties. Nukrypimu nuo normos laikomas ir padidėjęs komunikabilumas bei nebūdingas bendravimo laisvumas.

Kai kurių tipų demencijai būdingi asmenybės pokyčiai, dažniausiai pasireiškiantys empatijos ir humoro jausmo praradimu. Apskritai, bet kokia neįprasta emocijų raiška, kuriai sunku surasti priežastį, jau gali būti pirmasis simptomas.

Sunkumai atliekant įprastas užduotis

Tokie dalykai kaip maisto ruošimas, ėjimas miegoti ir asmeninės higienos ritualai yra veiksmai, kuriuos atliekame kiekvieną dieną visą savo gyvenimą. Paprastai šie neišvengiami mūsų kasdienybės atributai susideda iš smulkesnių veiksmų. Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti jūs apsivelkate pižamą, nusiprausiate, išsivalote dantis, ant staliuko šalia lovos pasidedate akinius ir pan.

Demencija sergantis žmogus vieną ar kelias tokio daugiamečio ritualo dalis pradeda pamiršti. Tarkim, valgant pietus patiekia kepsnį, bet pamiršta į lėkštę įdėti garnyro. Arba, mokėdamas sąskaitas ir atlikdamas nuo pirmos klasės puikiai žinomus aritmetinius veiksmus, padaro klaidą ir rašydamas „10“ prideda papildomą nulį.

Sunkumai vairuojant

Kaip jau minėjome, negebėjimas teisingai įvertinti atstumo yra vienas iš demencijos požymių. Vairuojant situacijų, kuomet reikia ne tik tinkamai įvertinti atstumą ar teisingai pasirinkti kryptį, bet ir tą padaryti pakankamai greitai, apstu.

Nors normalu, kad sendami šiek tiek sulėtiname tempą ir mažiau skubame, tačiau vairavimas yra viena iš tų sričių, kur nediagnozuota ankstyvoji demencija sukelia daugiausiai grėsmių.

Tiesa, reikia nepamiršti, kad nors aukščiau išvardinti simptomai yra priskiriami demencijai, tačiau jie gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių: insulto, depresijos, ilgalaikio alkoholio vartojimo, įvairių infekcijų ir hormoninių sutrikimų, mitybos trūkumų ir pan. Todėl diagnozę visais atvejais turėtų pateikti tik specialistas.

Pokalbis su šeimos nariais

Nors kiekvienais metais užregistruojama milijonai naujų demencijos atvejų, tačiau praktikoje dažnai pasitaiko, kad žmogus organizmo siunčiamų signalų nesuvokia kaip demencijos simptomų arba juos neigia. Arba kaip tik – šiuos simptomus pastebi, dėl to patiria didelį nerimą ir vengia eiti pasitikrinti.

Bet kokiu atveju, jeigu pastebite besikeičiantį artimo žmogaus elgesį ir jeigu įtariate demenciją, apie šią temą su juo kalbėkitės atsargiai ir jokiais būdais nepulkite savarankiškai diagnozuoti. Gera taktika – pasiūlyti apsilankyti pas gydytoją profilaktiniams patikrinimui arba dėl kokios nors kitos priežasties.

Jeigu asmeniniuose pokalbiuose arba prieš apsilankymą pas gydytoją pradedama minėti demencija, reikėtų išlaikyti ramybę, rūpestingumą ir stengtis artimą žmogų nuraminti ir palaikyti. Gali būti, kad jūsų artimasis ir pats jaučia tam tikrus pokyčius, tačiau juos jam sunku suprasti.

Apibendrinant, norime priminti, kad demencijos nulemti smegenų pažeidimai yra negrįžtami ir, laikui bėgant, gilėja. Tačiau ši grėsmingai skambanti diagnozė, jeigu ją išgirstame pakankamai anksti, mums tuo pačiu suteikia šansą pradėti gydyti simptomus ir ramiai priimti sprendimus dėl to, kaip elgsimės ligai progresuojant.

 

Dalintis:

Gemma

Gemma puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Privatumo politika