Skatina rūpintis ir vyresnių žmonių emocine sveikata

2016-10-01

Spalio 10-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Psichologė Aušra Naujokaitė kviečia nepamiršti apie vyresnio amžiaus žmonių psichologinės būsenos svarbą.

Kiekvienais metais spalio 10-ąją dieną Jungtinių tautų organizacija skatina atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje gyvens apie 2,5 mln. gyventojų, iš jų pensininkų – daugiau nei 800 tūkst. Apie ketvirtadalį Europos gyventojų  jau dabar sudaro vyresni nei 60 metų asmenys. Pasak Statistikos departamento, Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai sudaro apie 20 proc.; prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie trečdalį gyventojų. Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimu, pagyvenę žmonės yra nuo 60 iki 74 metų, seni – nuo 75 iki 90 metų, o virš 90 metų vadinami ilgaamžiais.

Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma” psichologė Aušra Naujokaitė primena, kad senėjimas yra laipsniškas procesas, susijęs su tam tikrais pokyčiais. Anot jos, yra skirtingų amžiaus tarpsnius aiškinančių psichologinių teorijų. Remiantis psichologo Eriko Eriksono psichosocialine asmenybės raidos teorija, apytiksliai 65 metų žmogus pereina į taip vadinamą „vėlyvosios brandos” periodą. Svarbu yra ne tik chronologinis amžius, bet psichologiniai pasikeitimai.

Pateikiame interviu su reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma” psichologe Aušra Naujokaite.

Visuomenėje plačiai naudojama orios senatvės” sąvoka. Kaip apibūdinti šį reiškinį?

Orumas yra labiau filosofinis terminas. Man labiau norisi kalbėti apie gerą psichologinę savijautą senatvėje. Jai įtaką daro keletas veiksnių: sveikatos būklė, finansinė situacija, psichologinės pusiausvyros su aplinka ir pačiu savimi palaikymas ir pan. Vienas iš svarbių uždavinių senatvėje yra prisitaikymas, adaptavimasis prie naujos gyvenimo situacijos, sveikatos pokyčių, finansinių, aplinkos pasikeitimų. Ryšių su kitais žmonėmis palaikymas tame amžiaus tarpsnyje yra ypač svarbus. Santykių su artimais žmonėmis palaikymas daro įtaką asmens savigarbai ir savęs vertinimui.

Su kokiomis psichologinėmis problemomis dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus žmonės?

Vyresnio amžiaus žmonėms būdingi savo buvusio gyvenimo prasmingumo, svarbos apmąstymai, svarstymai. Tuo laikotarpiu vyksta tarsi vidinis „tvarkymasis” praeities, dabarties ir ateities aspektais. Permąstant gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Šiuo periodu gali apimti nerimas, beprasmybės jausmas, stiprus vienišumo jausmas. Kartais žmogus gali išgyventi neviltį ar gilų liūdesį.

Kodėl senoliai dažnai jaučiasi nereikalingi ir nustumti į visuomenės paraštes?

Nereikalingumo jausmas gali kilti dėl skirtingų priežasčių. Viena iš priežasčių – artimo ryšio poreikio nepatenkinimas. Žmonėms norisi palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis, jaustis mylimais. Nepatenkinus šio poreikio gali kilti nereikalingumo, vienišumo jausmai. Socialiniai kontaktai senatvėje nutrūksta dėl artimų žmonių (partnerių, draugų, kolegų) mirčių arba sumažėja dėl sunkumų fiziškai kontaktuoti su artimaisiais dėl sveikatos problemų ir finansinių galimybių pasikeitimų.

Kaip artimieji gali padėti susitaikyti su pokyčiais?

Kalbant apie pagalbą pagyvenusiems žmonėms reikia atminti, kad, nepaisant šiam amžiaus tarpsniui būdingų panašumų, yra daug individualiai patiriamų sunkumų. Tad norint padėti žmogui, svarbu gerai suprasti, kokie yra konkretaus žmogaus svarbiausi poreikiai ir kaip galime padėti juos patenkinti. Atsižvelgimas į kiekvieno žmogaus individualumą yra svarbi jau minėto orumo palaikymo dalis.

Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms reikia padėti rasti būdų užsiimti mėgstama veikla, bendrauti su draugais. Jei žmogus išsako poreikį bendrauti su savo amžiaus žmonėmis, gali būti naudingi bendraamžių klubai ar įvairios pagyvenusiems žmonėms skirtos programos. Kitiems reikia užtikrinti komfortą ir tinkamą medicininę priežiūrą, arba pritaikyti jų aplinką patogiam funkcionavimui. Gerai savijautai vyresniame amžiuje padeda ir fizinis aktyvumas. Jis naudingas ne tik fizinei sveikatai, bet taip pat padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą, o tai savo ruožtu prisideda prie geros psichologinės savijautos.

1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms.

Sklandžiam svetainės veikimui, jūsų naršymo patirties gerinimui bei rinkodarai naudojame slapukus. Naršydami toliau sutinkate su slapukų įrašymu. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti – GEMMA privatumo politikoje