Slaugant pagalbos reikia ir ligoniui, ir artimiesiems

2019-03-27

 

Senėjimas – tai natūralus procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Nėra nustatyto tikslaus amžiaus senatvei, jos pradžia yra kiekvienam labai individuali, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad išsivysčiusiose šalyse senatvė prasideda nuo 65-erių, o besivystančiose šalyse – nuo 60-tų gyvenimo metų.

Kokybiška ir ori senatvė dažnai priklauso nuo to, ar senyvo amžiaus žmogus turi sveikatos sutrikimų, ar turi šeimą, ar yra vienišas. Idealiausia, kai vyresnio amžiaus žmonių priežiūra, globa ir slauga yra grįsta šeimos, bendruomenės ir valstybės koordinuotomis jėgomis.

Slauga – išbandymas šeimai

Skirtinga yra ir senyvų amžiaus žmonių priežiūra. Labai svarbu atsižvelgti, ar senolis turi lėtinių ligų, dėl kurių jis yra priklausomas nuo aplinkinių pagalbos. Jei ryžtamasi slaugyti sergantį žmogų namuose, būtina pritaikyti namų aplinką, įvertinti, ar jis galės pabūti vienas, taip pat ar pablogėjus būklei bus galimybė suteikti medicininę pagalbą, užtikrinti visavertę mitybą.

„Nesant galimybių prižiūrėti namuose, artimieji turi surasti saugią vietą, pvz., slaugos ar globos namus, kur senoliui būtų teikiama socialinė ir medicininė priežiūra“, – teigia reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytoja geriatrė Vitalija Machnin. Būtina skatinti socialinį, bendruomeninį ir fizinį aktyvumą, nes tai, pasak medikės, gerina sveikatą, psichologinę būklę, pažinimo funkcijas, padeda išgyventi sunkumus, skatina palaikyti ryšius, padeda išlikti labiau savarankiškesniems.

Senatvę dažnai lydi lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, sąnarių, akių, cerebrovaskulinės ir plaučių ligos. Taip pat dažnai susiduriama su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip demencija, depresija, nerimas. Artimiesiems būtina prisiminti, kad slaugant senolį teks reguliariai lydėti pas gydytojus, padėti ligoniui laikytis medikų rekomendacijų. Slaugyti žmogų namuose reikia didelio pasiryžimo, pasiaukojimo bei fizinių ir psichologinių jėgų.

„Reikia išmanyti apie slaugą, nuolat domėtis apie tai. Nesidrovėkite prašyti pagalbos, nes ne visada, kad ir labai norint, galima padėti sergančiam artimajam“, – sako centro „Gemma“ gydytoja geriatrė V. Machnin. Ji primena, kad slaugant svarbi tiek slaugančio, tiek ir ligonio psichinė būsena. „Slaugomas žmogus gali jaustis vienišas, bejėgis, našta artimiesiems, o šiems tenka nelengva užduotis, mat jiems reikia derinti artimojo slaugą ir asmeninį, profesinį gyvenimą. Tai tikras iššūkis, kuriam iš anksto pasiruošti neįmanoma“, – įsitikinusi gydytoja geriatrė.

Namie – ne visada geriausia

Artimieji turi įsisąmoninti, kad namų aplinka ne visada geriausia vieta slaugyti artimąjį. Slaugant sunkiai sergantį žmogų geriausią priežiūrą gali užtikrinti ir slaugos bei medicinos įstaigos.

Brandus amžius be ligų – Dievo dovana, ligos – tai išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Medicinos įstaigos niekada neatstos namų sienų, tačiau svarbu suprasti, kad joks artimųjų rūpestis ir meilė nepadės, jei ligoniui prasidės infekcija ar pablogės būklė.

Slaugos ir senelių namai – vis dar karštų diskusijų objektas ar net tabu. Viena vertus, tai lyg ir negarbė šeimai, kurie neva „atsikrato“ pareiga. Kita vertus, vis daugiau žmonių, įvertinę fizines ir finansines galimybes, pasitiki kvalifikuotu slaugos personalu.

Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrenginių. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku sugirdyti ar suleisti vaistus. Slaugos namuose ar panašioje įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti keisti darbą ar samdyti epizodiškai ateisiantį ligonius slaugantį žmogų.

Medikai pataria – padėkite savo artimiesiems jaustis geriau. Rūpinkitės savo ir artimųjų sveikata bet kuriame amžiuje. Gydytoja primena, kad sveikas senėjimas – tai procesas, leidžiantis vyresnio amžiaus žmonėms rasti geriausią sprendimą pagal savo fizines, socialines ir dvasinės sveikatos galimybes džiaugtis nepriklausomu ir kokybišku gyvenimu. Pagrindiniai sveikatos veiksniai, galintys daryti įtaką sveikam senėjimui: fizinis aktyvumas, sveika mityba, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, streso vengimas, rūpinimasis dvasinės sveikatos stiprinimu, saugi aplinka, griuvimų kontrolė, profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas, vaistų vartojimo kontrolė.

Nuotraukoje - gydytoja geriatrė Vitalija Machnin.

 

Sklandžiam svetainės veikimui, jūsų naršymo patirties gerinimui bei rinkodarai naudojame slapukus. Naršydami toliau sutinkate su slapukų įrašymu. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti – GEMMA privatumo politikoje