Skausmingas rankos paspaudimas sveikinantis – įspėjimas apie specifinį negalavimą

2018-04-21

Vadinamasis „tenisininko alkūnės“ sutrikimas gali pasireikšti ne tik žaidžiantiems tenisą ar kitus rakečių žaidimus, bet ir tiems, kurie atlieka pasikartojančius ir veiksmus esant apkrovai, pvz., dažytojams, santechnikams, dailidėms, autoserviso darbuotojams ir kitiems.

„Tenisininko alkūnė“, arba lateralinis epikondilitas, yra alkūnės srities skausmai, atsirandantys iš švelnaus maudimo, kuris laikui bėgant stiprėja. Galiausiai, padidėjus įtampai išoriniame alkūnės krašte, perauga į nebepakenčiamą skausmą. Apie šį specifinį negalavimą plačiau pasakoja reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė, o kaip išvengti nemalonių skausmų alkūnės srityje – kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas.

Būdingas – dirbantiems rankomis

Epikondilitas yra dilbio tiesiamųjų raumenų sausgyslių, kurios tvirtinasi alkūnės išoriniame krašte, uždegimas dėl atliekamų pasikartojančių judesių. Tiesiamieji riešo raumenys padeda stabilizuoti riešą esant tiesiai alkūnei, pvz., teniso metu atliekant smūgį rakete. Kai raumenys yra susilpnėję dėl pervargimo, jų sausgyslėse formuojasi mikroskopiniai įplyšimai, o tai sukelia uždegimą ir skausmą sausgyslių tvirtinimosi vietoje. Pirmieji simptomai – skausmas ir padidėjusi įtampa išoriniame alkūnės krašte. Kaip pasakoja reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytoja Simona Mažeikytė, simptomai progresuoja palaipsniui. Be skausmų, atsiranda ir raumenų jėgos mažėjimas bei funkcijos sutrikimas, pvz., sunkesnis, skausmingas raketės laikymas ar net rankų paspaudimas sveikinantis.

Gydytoja ramina, kad 80–95 % atvejų pagydomi ne chirurginėmis priemonėmis. Pirmiausia rekomenduojamas ramybės periodas, kurio metu reikia sumažinti krūvio intensyvumą iki kelių savaičių, o skausmą ir uždegimą sumažinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ar, retesniais atvejais, steroidinių preparatų bei PRP (trombocitais prisotintos plazmos) injekcijomis. Gali būti naudojamas įtvaras, kuris padeda sumažinti simptomus. Tačiau vienas pagrindinių gydymų yra reabilitacinės priemonės. Fizioterapinės procedūros, tokios kaip ultragarso terapija, mažina uždegimą, o specifiniai kineziterapiniai pratimai stiprina dilbio raumenis.

„Medikų konsultacija rekomenduojama tada, jeigu per maždaug 2 savaites, taikant ramybės režimą, dedant šalčio kompresus, simptomai nemažėja. Kuo greičiau pritaikomas gydymas, tuo mažesnė pasikartojančių uždegimų, rankos funkcijų sutrikimų rizika. Jeigu gydymas neduoda teigiamų rezultatų per 6–12 mėnesių, gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas, kuris yra gana traumuojantis ir gali turėti pasekmių, tokių kaip infekcijos, nervų ir kraujagyslių pažeidimas, ilgas pooperacinis reabilitacinis gydymas, jėgos bei lankstumo sumažėjimas“, – teigia  reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ sporto ir medicinos gydytoja Simona Mažeikytė.

Profilaktikai – tinkamas apšilimas

Pagrindinės „tenisininko alkūnės“  atsiradimo priežastys susijusios su tam tikrų minkštųjų audinių pervargimu. Anot reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeuto Juozo Kupčiūno, vienas efektyviausių būdų išvengti „tenisininko alkūnės“ – senas kaip pasaulis patarimas – prieš darbą ar sportą atlikti tinkamą apšilimą. Labai svarbu ištempti tas raumenų grupes, kurios dirbs.

Kalbant apie „tenisininko alkūnę“, labai svarbu atlikti dilbio raumenų – dilbio priekinių ir užpakalinių raumenų – tempimo pratimus. Paskutinis mados klyksmas „tenisininko alkūnės“ profilaktikoje yra ekscentrinis tempimas (t. y. kai raumuo apkraunamas ne jam susitraukiant, o ilgėjant).

Taip pat prevencijai galima naudoti lipniąsias korekcines juosteles – kineziterapinius pleistrus arba sportinius tvarsčius. Kineziterapiniai pleistrai dažnai taikomai tik pasireiškus simptomams, pastebėjus patologinių procesų užuomazgų. Sportiniai tvarsčiai gali būti naudojami kaip prevencinė priemonė esant lėtiniams ar pasikartojantiems pažeidimams, mat pagal Mulligano metodiką (sąnario mobilizacija judesiu) pleistru ar juosta sutvarstytas alkūnės sąnarys tampa stabilesnis, raumenų tvirtinimosi vieta apsaugoma nuo per didelio krūvio, žmogus jaučiasi saugiau, kaip su įtvaru, tačiau nėra dėl įtvaro naudojimo juntamų trūkumų (prakaitavimo, trynimo, mechaninio apribojimo).

„Tačiau svarbu pažymėti, jog visos papildomos priemonės dažnai tik sumažina simptomus, bet jų atsiradimo priežasties nepašalina, todėl nesutvarkius raumenų balanso, nesilaikant pirmiau aptartų profilaktikos principų, liks didelė pasikartojančių traumų tikimybė“, – įspėja reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas.

 

Sklandžiam svetainės veikimui, jūsų naršymo patirties gerinimui bei rinkodarai naudojame slapukus. Naršydami toliau sutinkate su slapukų įrašymu. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti – GEMMA privatumo politikoje