Dažniausios lėtinės ligos senatvėje ir kaip jas suvaldyti

Pasaulinės statistikos duomenys rodo, kad beveik visi vyresni nei 60 metų suaugusieji turi bent vieną lėtinę ligą. Būtent dėl progresuojančių lėtinių ligų daugeliui vyresnio amžiaus žmonių prireikia nuolatinės artimųjų priežiūros, o dažnu atveju tampa būtina ir greitai pasiekiama medikų pagalba.

Dėl netinkamo gyvenimo būdo ir genetikos lėtinių susirgimų beveik neįmanoma išvengti, todėl svarbu geriau suprasti, kaip jie veikia senjorų savijautą, kokias rizikas sveikatai ir gyvybei kelia bei kokios priemonėmis šias rizikas galima bent iš dalies suvaldyti.

Kas yra lėtinė liga?

Pagal savo apibrėžimą lėtinė liga yra tokia liga, kuri trunka ilgiau nei metus. Paprastai, bėgant laikui, tokios ligos sunkėja, todėl pacientams tampa sunkiau judėti, tvarkytis namuose, dažnesni prastos savijautos periodai, o sudėtingesniais atvejais lėtiniai susirgimai gali privesti prie neįgalumo.

Kai kurias lėtines ligas lemia žmogaus gyvenimo būdas ir elgsenos įpročiai, o kitas mes, deja, paveldime. Dalį lėtinių ligų gali sukelti ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis toksinų, cheminių medžiagų ar oro taršos poveikis. Rūkymas, fizinis pasyvumas, per didelis alkoholio vartojimas, netinkama mityba – tai dažni rizikos veiksniai, dėl kurių žmonės suserga lėtinėmis ligomis.

Kadangi lėtinių ligų dažniausiai pilnai išgydyti neįmanoma, joms valdyti reikalingas nuolatinis stebėjimas, gydymas ir vaistai. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl apriboto judrumo, socialinių, finansinių ir kitokių faktorių (pavyzdžiui, gyvenantys nuo medicinos centrų nutolusiose vietovėse), neigiamas lėtinių susirgimų pasėkmes paprastai patiria stipriau.

Dažniausios lėtinės ligos, kuriomis serga vyresnio amžiaus žmonės

Kaip minėjome, senjorai dažniausiai serga bent viena lėtine liga. Tačiau pasaulinė statistika atskleidžia dar vieną nedžiuginančią tendenciją – apie 80 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių serga dviem ar daugiau lėtinių susirgimų. Kokios ligos dažniausiai kamuoja senjorus ir ar yra priemonių, kurios padėtų jas suvaldyti?

Alzheimerio liga ir demencija

Maždaug kas dešimtas senjoras serga demencija arba Alzheimerio liga. Ši liga yra viena iš demencijos rūšių ir pasireiškia atminties praradimu, kognityvinių gebėjimų blogėjimu, judesių koordinacijos praradimu ir apskritai prastėjančia protine veikla.

Demencijos būklei progresuojant su amžiumi, sergantieji galiausiai nebegali savimi pasirūpinti be kitų pagalbos, todėl medicinos specialistai rekomenduoja kuo anksčiau imtis veiksmų, kurie atitolintų šio lėtinio susirgimo pradžią, o galbūt net visai užkirstų jam kelią.

Demencijos prevencijai labiausiai padeda reguliarus fizinis aktyvumas, nes jis naudingas tiek širdies, tiek smegenų darbui. Taip pat svarbu kokybiškas miegas, trunkantis bent 7 valandas, bei sveika ir subalansuota mityba.

Depresija

Depresija, kaip psichinės sveikatos sutrikimas, taip pat gali būti priskiriamas prie lėtinių ligų. Medicinos specialistų skaičiavimais, apie 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra kreipęsi į gydytojus dėl tokių depresijos simptomų kaip nuolatinis liūdesys, pesimizmas, beviltiškumo jausmas, nuovargis, sunkumas priimant sprendimus, apetito praradimas ir kt.

Depresijos požymius jaučiantiems žmonėms visų pirma gali padėti socialinis kontaktas ir pokalbis su artimu žmogumi arba psichinės sveikatos specialistu. Teigiamą įtaką taip pat daro fizinis aktyvumas, mankšta, gilaus kvėpavimo pratimai ir buvimas gryname ore. Alkoholis ir kofeinas, tuo tarpu, daro neigiamą įtaką, todėl juos iš savo raciono vertėtų išbraukti.

Širdies nepakankamumas

Širdies ir kraujagyslių ligomis serga didelė dalis senjorų. Širdies nepakankamumas yra būklė, kuri pasireiškia, kai širdis negali tinkamai aprūpinti krauju ir deguonimi visų kūno organų. Šios būklės pasekmės pasireiškia per nuovargį, galvos svaigimą, pykinimą, apetito praradimą.

Širdies ir kraujagyslių ligas, kaip ir kitas būkles, aptariamas šiame straipsnyje, turi diagnozuoti gydytojas. Priklausomai nuo paciento fizinės būklės, gretutinių ligų ir kitų faktorių, širdies nepakankamumo prevencijai labiausiai padeda šeimos gydytojo ar gydytojo kardiologo rekomendacijų laikymasis.

Lėtinis inkstų nepakankamumas

Didelė dalis senjorų susiduria su inkstų funkcijos prastėjimu ir serga lėtiniu inkstų nepakankamumu. Pagrindinė inkstų paskirtis yra pašalinti iš organizmo jam nereikalingas medžiagas. Sutrikus inkstų veiklai, organizmas nebegali pašalinti kenksmingų medžiagų ir vandens pertekliaus.

Senjorams, kenčiantiems nuo inkstų nepakankamumo, svarbiausia yra reguliariai bendrauti su gydytoju, laikytis jo nurodymų ir nuolat atlikti tyrimus.

Cukrinis diabetas

Vyresniame amžiuje dažnėja sergančiųjų cukriniu diabetu. Ši lėtinė liga atsiranda, kuomet sutrinka kasos veikla ir organizmas nebegamina pakankamai insulino. Be insulino kraujyje didėja cukraus kiekis, kas, savo ruožtu, gali nuvesti iki labai rimtų sveikatos sutrikimų: inkstų, širdies ligų, aklumo, komos ar netgi mirties.

Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria gali susirgti kiekvienas iš mūsų, tačiau antrojo tipo cukrinis diabetas yra dažniausiai susijęs su antsvoriu ir netinkamos mitybos. Tiek prevencijos sumetimais, tiek jau sergant diabetu, sveika ir subalansuota mityba yra pagrindinė priemonė, siekiant geriau kontroliuoti savo sveikatos būklę.

Išeminė širdies liga

Išeminė širdies liga yra viena dažniausių senjorų mirties priežasčių, vienodai dažnai paveikianti tiek vyrus, tiek moteris. Mirtis pacientus ištinka, kuomet itin suprastėja arba visiškai nutrūksta kraujo padavimas į širdį. Ankstyvieji išeminės širdies ligos simptomai pasireiškia neritmišku širdies plakimu, kraujospūdžio sutrikimais, skausmu krūtinėje, bendru nuovargiu ir silpnumu.

Tarp pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių šios ligos atsiradimą, specialistai išskiria nutukimą, cukrinį diabetą, per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį stresą, padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį, rūkymą. Todėl svarbu kontroliuoti savo svorį, sportuoti, neturėti žalingų įpročių ir, žinoma, valgyti sveikai.

Šalia aukščiau paminėtų lėtinių susirgimų, vyresniame amžiuje dažniau pasireiškia ir artritas, nutukimas, didelis cholesterolis, aukštas kraujospūdis. Šios būklės gali būti tiek kitų lėtinių ligų simptomai, tiek įvardijami kaip atskiri sveikatos sutrikimai.

Sergant lėtinėmis ligomis, gydytojų rekomendacijų laikymasis yra svarbiausia, tačiau, kaip jau supratote iš šio straipsnio, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir sveika mityba teikia didžiausią naudą ir labiausiai pagerina gyvenimo kokybę.