Dažniausios apetito stokos priežastys vyresnio amžiaus žmonėms

Jungtinių tautų skaičiavimais, 2050 m. pasaulyje gyvens dvigubai daugiau vyresnių nei 65 m. žmonių negu vaikų iki 5 metų. Po ketvirčio amžiaus senjorų taip pat bus daugiau negu 15-24 m. amžiaus pasaulio gyventojų. Žmonės virš 65 metų yra sparčiausiai auganti žmonijos populiacijos grupė, todėl nieko keisto, kad Pasaulio sveikatos organizacija sveiką senėjimą 2016 m. išskyrė kaip prioritetinę veiklos sritį.

Sveikas senėjimas apima ne tik ligų prevenciją ir gydymą, geresnes globos sąlygas, reikiamų politinių, ekonominių bei socialinių mechanizmų sudėliojimą valstybės sveikatos apsaugos sistemoje, bet ir tinkamą mitybą.

Subalansuotos ir maistinėmis medžiagomis praturtintos mitybos nauda abejoja retas, tačiau su apetito stoka susiduriantys vyresnio amžiaus žmonės tokiais tinkamos mitybos privalumais paprasčiausiai negali pasinaudoti.

Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau tokiose šalyse kaip Pietų Korėja, kurioje, prognozuojama, 2026 m. daugiau nei penktadalis žmonių bus vyresni nei 65 metų, mokslininkai jau kurį laiką analizuoja apetito stokos nulemtas sveikatos problemas ir sieja jas su trumpesne gyvenimo trukme.

Ar vyresnio amžiaus žmonių apetito stoka turėtų kelti susirūpinimą?

Remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais, galime tvirtai atsakyti, kad taip, į vyresnio amžiaus žmonių apetito stoką negalima žiūrėti pro pirštus. Prieš kelerius metus Vokietijos Potsdamo universiteto mokslininkai savo atlikto tyrimo išvadose teigė, kad prasta mityba daro tiesioginę įtaką didesniam vyresnio amžiaus žmonių mirtingumui, dažnesniam sergamumui, bendram fizinės formos prastėjimui ir, apskritai, lemia blogesnę gyvenimo kokybę.

Žmogui senstant, organizmo funkcijos palaipsniui ima veikti lėčiau arba visai sustoja. O dėl nepakankamo fizinio aktyvumo ir prastos mitybos mažėjanti raumenų masė ir to nulemtas silpnumas vyresnio amžiaus žmonėms trukdo greičiau atsigauti po traumų ar ligų. Taigi, mažėjantį apetitą visais atvejais reikėtų vertinti kaip rimtą organizmo signalą, kuriam reikia kuo greičiau skirti tinkamą dėmesį.

6 dažniausios vyresnio amžiaus žmonių apetito stokos priežastys

„Nėra apetito, pykina“ – frazė, kurią su vyresnio amžiaus žmonių globa susidūrę žmonės tikriausiai yra girdėję ne kartą. Tačiau kokios priežastys slepiasi už šių kelių žodžių?

Burnos būklė ir rijimo sunkumai

Senėjant, virškinimo sistemoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali sumažėti organizme gaminamų seilių kiekis. Mažesnį seilių kiekį burnoje gali nulemti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Mažėjant seilių, sunkiau kramtyti ir nuryti maistą, jis nėra tinkamai sudrėkinamas, o virškinimo proceso pradžia apsunkinama. Dar viena sunkesnio maisto nurijimo priežasčių – senatvinis dantų praradimas ir bendrai prastėjanti burnos būklė. Dėl ligų ar amžiaus nusilpus raumenims, gali būti sunkiau palaikyti burnos higieną, dantys greičiau genda. Netinkamai pagaminti protezai ar nepatogumas juos naudoti taip pat gali tapti nenoro valgyti priežastimi.

Prastas virškinimas

Nenoras valgyti gali būti susijęs su kamuojančiomis vidurių užkietėjimo problemomis, pykinimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir pan. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga ūminėmis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas. Dėl šių ligų ir joms gydyti skirtų vaistų šalutinio poveikio organizme kyla uždegiminiai procesai, darantys įtaką geram virškinimui. Be to, su amžiumi organizmas ima gaminti mažiau alkio ir virškinimą skatinančių hormonų. Prastėjantis regėjimas, uoslė ir skonis taip pat mažina apetitą, todėl net ir tinkamai pavalgius gali būti sunku suvartotą maistą suvirškinti.

Bakterijos ir virusai

Apetito stoka gali būti nulemta ir infekcinių susirgimų, lydimų aukštos temperatūros, kuomet net ir jaunas žmogus sunkiai prisiverčia suvalgyti pilną porciją. Tačiau kalbant apie bakterijas ir virusus bei vyresnio amžiaus žmonių valgymo sutrikimus, dažnesnė situacija, kurią galima apibūdinti „višta ar kiaušinis?“ principu. Netinkama mityba lemia imuniteto silpnėjimą, o tai didina infekcijų riziką ir lemia ilgesnį atsigavimą po ligos. Maistingųjų medžiagų trūkumas, nulemtas nesubalansuotos mitybos, apsunkina žaizdų gijimą ir prailgina audinių atsistatymą. Taigi, sudėjus į vieną vietą apetito stoką, nepakankamą organizmo aprūpinimą maistingosiomis medžiagomis ir bakterijas bei virusus, nesvarbu, kas randasi pirmiau, deja, bet visais atvejais gausime sveikatai pavojingą rezultatą.

Psichikos ligų poveikis

Tarp vyresnio amžiaus žmonių apetito stokos priežasčių mokslininkai vis dažniau įvardija psichikos ligų poveikį. Senatvinė demencija ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichinės sveikatos sutrikimai. Demencija, kuri yra ne viena konkreti liga, bet sindromas su daug įvairių simptomų, paveikia vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Jiems gali taptu sunkiau išreikšti mintis, priimti sprendimus, orientuotis laike, padėti daiktus į jiems tinkamas vietas ar tiesiog prisiminti pavalgyti. Kaip teigia medikai, žmonėms su demencija kelionė į parduotuvę ir maisto ruošimas dažnai tampa toks sudėtingas, kad jie paprasčiausiai ima to vengti. Gyvenant po vieną ir neturint artimojo, kuris maisto ruošimo našta pasidalintų ar pilnai ją perimtų, tinkamai maitintis tampa beveik neįmanoma. Vieniši senjorai taip pat dažnai kenčia nuo depresijos. Visą gyvenimą įprastus valgyti su šeima, vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunku išmokti valgyti vienam ar skirti daug laiko pasigaminti skanų ir sveiką patiekalą.

Vaistai

Kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai vartoja daugiau vaistų, apetito stoka gali būti nulemta šių vaistų tiesioginio ar šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai gali paveikti skonį ir uoslę, todėl anksčiau mėgiami patiekalai ar produktai gali tapti nebeskanūs. Kitas pavyzdys – antibiotikai. Gerai žinoma, kad jie daro neigiamą poveikį virškinimo sistemai. Visgi, kovojant su bakterijomis ir gydant kitas ligas, vaistų, kurie sukelia burnos džiūvimą, pakitusį skonį ar apsunkina virškinimo procesą, greičiausiai neišvengsime. Todėl svarbu pasirūpinti ir priemonėmis, kurios šiuos nepageidaujamus šalutinius poveikius sumažintų.

Kitos medicininės priežastys

Dar viena apetito stokos priežastis gali būti nediagnozuotos ligos. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga, vėžys, inkstų nepakankamumas, Parkinsono liga, skydliaukės problemos ar periodonto ligos. Mažėjantis apetitas gali būti vienas pirmųjų signalų, skatinančių kreiptis į gydytojus. Tačiau net ir jokiomis ligomis nesergantis vyresnio amžiaus žmogus patiria lėtėjančią medžiagų apykaitą ir besikeičiančius jutimus (pvz. prastėjantis regėjimas ir klausa), dėl ko tampa mažiau aktyvus, o tai irgi mažina norą valgyti.

Kas gali padėti pagerinti apetitą?

Nors apetito stokos priežasčių yra išties daug, tačiau, galima pasidžiaugti, kad ir būdų su šia problema kovoti yra.

Mitybos pakeitimas

Ryškesnių spalvų, kvapų ir skonių maistas, keliantis apetitą vien į jį pažvelgus, gali padėti „apeiti“ pasikeitusią uoslę, skonio pojūtį ir seilių trūkumą. Verta paeksperimentuoti su įvairiais prieskoniais ir žolelėmis, paieškoti receptų kitų šalių virtuvėse, pasižyminčiose ryškesniais skoniais.

Taip pat vertėtų mažai maistinės vertės turinčius produktus keisti į tokius, kurie savyje talpina ne tik daugiau mikroelementų, bet ir kalorijų. Pavyzdžiui, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir pan. Tokiu būdu, net ir suvalgant mažesnę porciją, kalorijų ir maistinių medžiagų vyresnio amžiaus žmogus gaus daugiau.

Didelė porcija lėkštėje gali numušti apetitą dar net nepradėjus valgyti. Todėl verta pergalvoti patiekalų pateikimą ir persiorientuoti į mažesnes porcijas, į mitybos režimą įtraukti daugiau sveikų užkandžių ir pan.

Anglakalbėse šalyse naudojamas terminas „finger foods“ apibūdina užkandžius ar patiekalus, kurie yra patiekiami mažomis vieno kąsnio porcijomis ir gali būti valgomi rankomis. Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku nulaikyti šakutę ar šaukštą bei kurie dažniau apsitaško ir dėl to kremtasi, taip patiektas maistas gali būti puiki išeitis.

Galiausiai, labai svarbu į vyresnio amžiaus žmonių mitybą įtraukti pakankamai skysčių. Vanduo, įvairios sultys be pridėtinio cukraus, sriubos, sultiniai, uogų glotnučiai, žalioji arbata ir kiti sveiki gėrimai turėtų būti sąmoningai įplanuojami į dienos meniu.

Aplinka ir rutina

Daugelis žmonių bent kartą yra valgę stovėdami ar paskubomis. Tokiais atvejais maisto skonis ir mėgavimasis juo nukeliauja į paskutinę vietą. Tačiau vyresni žmonės, kuriems dėl daugybės priežasčių ir taip sunku mėgautis maistu bei pakankamai jo suvalgyti, taip elgtis nederėtų.

Patogus ir gražiai padengtas stalas, tinkamo aukščio kėdė, estetiškai patiektas maistas ir indai, iš kurių smagu valgyti, pamerkta gėlė ar gražus vaizdas pro langą – net ir kasdieniai pusryčiai tokiu būdu pavirsta į malonų užsiėmimą, o maistas įgauna naujų skonių.

Apetito stoka besiskundžiantiems vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažnai praverčia valgymo grafikas. Kasdien tuo pačiu laiku valgant pusryčius, pietus, vakarienę ir užkandžius tarp jų organizmas įpranta ir, artėjant sekančio valgymo laikui, ima siųsti alkio signalus.

Socialinė sąveika

Kaip minėjome, senjorai, kurie daugelį dešimtmečių prie pietų stalo sėdosi su gausia šeima arba su sutuoktiniu, likę vieni, dažnai praranda valgymo džiaugsmą. Nors mylimų artimųjų niekas nepakeis, tačiau socialiniai ryšiai ir bendravimas pagelbėti gali.

Žinoma, ne visais atvejais įmanoma kiekvieną dieną valgyti kompanijoje. Tą lengviau padaryti, kai senjoras gyvena tarp savo bendraamžių globos namuose arba kitoje bendruomenėje, tačiau labai svarbu stengtis.

Reikia nepamiršti, kad vyresnio amžiaus žmonės gali ir turėtų megzti naujus socialinius ryšius, įskaitant ir su kitų amžiaus grupių žmonėmis. Galbūt kaimynystėje gyvena dar vienas vienišas vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo pakaitomis galima gaminti pietus. O gal šalia gyvenantys studentai sutiktų kartą per savaitę nueiti į parduotuvę ar padėti apsitvarkyti namuose, o tada ir drauge pavakarieniauti.

Tiesa, užmegzti naujas pažintis ne visiems yra lengva, nepaisant amžiaus. Todėl pirmus žingsnius gali reikėti padaryti jums, kurie rūpinatės vyresnio amžiaus artimuoju. Visgi, kaip rodo tyrimai, valgymą iš izoliuoto veiksmo pavertus į bendruomenišką užsiėmimą, apetitas dažniausiai pagerėja.

Taigi, apibendrinant, nors nuo netinkamos mitybos kenčia daugelis pasaulio žmonių, tačiau vyresnio amžiaus žmonių apetito stoka gali būti gerokai rimtesnių sveikatos sutrikimų pirmasis ženklas, kurio ignoruoti negalima. Tarp dažniausiai pasitaikančių apetito stokos priežasčių galima išskirti su senėjimu ir išaugusiu vaistų vartojimu susijusias priežastis bei faktorius, kuriuos lemia besikeičianti socialinė aplinka ir psichologinė vyresnių žmonių būklė. Pagerinti apetitą ir bent iš dalies sugrąžinti mėgavimosi maistu džiaugsmą padeda įvairesni ir tinkamu būdu patiekti patiekalai, juose naudojami daug maistingųjų medžiagų turintys produktai, mitybos režimo įvedimas, jauki aplinka ir… kompanija!